KALBĖJIMO IR KALBOS RAIDA 4 - 5 METAI

KALBĖJIMO IR KALBOS RAIDA 4 -5 METAI

Ketvirtais – penktais gyvenimo metais vaiko kalbos raida pasiekia naują, labai dinamišką etapą. Tai laikas, kai iš paprastų sakinių ir riboto žodyno vaikas pereina prie sudėtingesnės, turiningesnės ir aiškesnės kalbos. Šiuo laikotarpiu sparčiai turtėja žodynas, tobulėja gramatinė sandara ir žymiai pagerėja garsų tarimas. Vaikas ne tik aktyviai kalba, bet ir mokosi naudoti kalbą kaip socialinę priemonę – užduoda klausimus, pasakoja, argumentuoja ir išreiškia savo jausmus. Kalbos raida šiuo metu tampa vis labiau susijusi su vaizduote, mąstymu bei aplinkos pažinimu.

KALBOS SUPRATIMAS

Ketverių metų ir šešių mėnesių vaiko žodynas jau apima apie 6500 žodžių, o sulaukęs penkerių metų, jis supranta jau apie 9600 žodžių. Šiame amžiuje vaikas ne tik įsimena didelį kiekį naujų žodžių, bet ir pradeda giliau suprasti jų reikšmes bei sąryšius. Jis jau geba atskirti konkrečius žodžius ir supranta abstrakčias sąvokas. Pavyzdžiui, vaikas jau gerai suvokia laiko sąvokas, tokias kaip rytoj, šiandien, vakar, ir naudoja jas kasdieniame bendravime. Jis taip pat geba sekti sudėtingesnius nurodymus, kuriuose yra kelios dalys.

GARSŲ TARIMAS

Šiame amžiuje dauguma vaikų jau gerokai patobulina garsų tarimą ir taisyklingai taria didžiąją dalį kalbos garsų. Tačiau, kai kurie sudėtingesni garsai, tokie kaip š, ž, č, dž ir r, vis dar gali būti tariami netaisyklingai, ir tai yra normalu iki maždaug penkerių su puse, o kartais ir šešerių metų amžiaus. Nepaisant to, vaiko garsų tarimas tampa vis aiškesnis ir suprantamesnis. Be to, šiuo laikotarpiu vaikas jau skiria ir taisyklingai taria minkštus ir kietus garsus (pvz., daiktas ir dyglis), o jo kalbėjimo tempas pamažu artėja prie suaugusiųjų.

EKSPRESYVIOJI KALBA

Vaikas ima kurti sudėtingesnius sakinius ir pasakoti detalias istorijas. Jo kalba tampa rišlesnė ir logiškesnė. Naudoja visas kalbos dalis – daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius, prieveiksmius, jungtukus ir prielinksnius. Pasakoja apie tai, ką matė, girdėjo, jautė ar galvojo. Geba užduoti įvairaus tipo klausimus, pradedant paprastais „kas?“ ir „kur?“ ir baigiant „kodėl?“ ir „kaip?“. Kalbėdami vaikai vartoja būsimąjį laiką, jungtukus, jei, todėl. Vartoja įvardžius – mano, jos, jo, neveikiamosios rūšies dalyvius, aukštesniojo laipsnio būdvardžius (didesnis, mažesnis).

ĮDOMYBĖS

* Tipinės raidos ketverių su puse metų vaikų kalboje išlieka tik apie 8 proc. ne visai užbaigtų sakinių.
* Ketverių – penkerių metų vaikai tikri tyrinėtojai, nuolat klausinėjantys: „Kas?“, „Kur?“ ir „Kodėl?“. Jų amžiaus tarpsnis pasižymi begaliniu smalsumu ir noru suprasti, kaip veikia pasaulis. Šiuo laikotarpiu jie kasdien užduoda dešimtis, o kartais ir šimtus klausimų. Tai yra puikus ženklas, kad vaikas aktyviai mąsto ir mokosi.
* Vaikai šiuo amžiumi jau geba atskirti fantaziją nuo realybės, tačiau jų vaizduotė klesti. Jie kuria savo pasakas ir dalyvauja vaidmeniniuose žaidimuose, kuriuose naudoja skirtingus balso tonus. Tokie žaidimai ne tik lavina kalbą, bet ir padeda geriau pažinti ir išreikšti savo emocijas.
* Šiame etape kalba tampa ne tik bendravimo, bet ir savo veiklos reguliavimo priemone. Vaikai dažnai kalba patys su savimi garsiai žaisdami ar atlikdami užduotis. Tai padeda jiems geriau suprasti ir organizuoti savo mintis.
* Nors vaikas dar nemoka skaityti ir rašyti, jis jau pradeda domėtis rašytine kalba. Jis mėgsta atpažinti raides, bando „rašyti“ (piešdami brūkšnelius, panašius į raides) ir prašo, kad jam būtų skaitoma. Tai puiki galimybė žaidimo forma supažindinti jį su rašytiniu pasauliu.