PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KALBOS RAIDA

Priešmokyklinis amžius (5–6 metai) yra vienas svarbiausių ir intensyviausių etapų vaiko kalbos raidoje, žymintis perėjimą nuo ankstyvųjų kalbos įgūdžių prie brandesnio ir kompleksiškesnio bendravimo.

Šiuo laikotarpiu vaikai ne tik tobulina savo fonetinę, leksinę ir gramatinę sistemą, bet ir įgyja sudėtingesnių kalbos supratimo bei ekspresyviosios kalbos gebėjimų. Kalbos raida šiuo metu tampa vis labiau susijusi su mąstymo procesais, socialiniais įgūdžiais ir pasirengimu mokyklai. Todėl tėvams ir pedagogams itin svarbu suprasti šio etapo ypatumus ir laiku pastebėti galimus kalbos raidos ypatumus, kad būtų užtikrintas sėkmingas vaiko mokymasis ir adaptacija.

KALBOS SUPRATIMAS

Šešerių metų vaiko žodynas jau yra labai platus – jis supranta apie 13 000 – 15 000 žodžių. Septynerių metų vaikų žodynas dar labiau prasiplėčia ir pasiekia 20 000 – 26 000 žodžių. Šiame amžiuje jie ne tik įsimena naujus žodžius, bet ir geba suprasti bei naudoti sudėtingesnes sąvokas, susijusias su erdvės ir laiko ryšiais.

Vaikai jau gerai suvokia erdvinius ryšius ir vartoja prielinksnius: virš, po, šalia, už, prie, tarp. Jie gali pasakyti, kur gyvena, nurodyti savo miestą ir įvardinti savaitės dienas. Tai rodo, kad jų kalbos supratimas yra tampriai susijęs su konkrečia patirtimi ir aplinkos pažinimu. Dauguma atpažįsta spausdintines raides ir skaitmenis.

Šiame etape vaikai jau puikiai supranta ir sudėtingesnius nurodymus, ilgesnius sakinius. Jie geba:

Suprasti laiko ir vietos sąvokas (pvz., „rytoj”, „užvakar”, „ten”).
Atsakyti į klausimus „kaip?”, „kodėl?”, „kada?”.
Suprasti pasakojimus, sekti siužetą ir atsiminti pagrindinius įvykius.
Skirti ir atpažinti panašiai skambančius žodžius (pvz., baltas ir paltas).

EKSPRESYVIOJI KALBA

Ekspresyvioji kalba, arba tai, kaip vaikas kalba, tampa vis labiau panaši į suaugusiųjų kalbą. Kalba išplėstiniais sakiniais, kuriuso sudaro 6 – 8 žodžiai. 5 -6 metų vaikai taisyklingai vartoja esamojo, būtojo ir būsimojo laiko veiksmažodžius, jungtukus. Vaikai šiuo laikotarpiu:

Vartoja sudėtinius sakinius, jungdami juos jungtukais (pvz., ir, bet, nes).
Pasakoja detalias istorijas, apibūdina įvykius ir savo jausmus.
Naudoja daugiau žodžių, įskaitant būdvardžius, prieveiksmius ir prielinksnius, kad jų kalba būtų tikslesnė ir išsamesnė.
Supranta ir vartoja socialinius kalbos įgūdžius, pavyzdžiui, užduoda klausimus, moka į juos atsakyti, komentuoja ir dalyvauja pokalbiuose su bendraamžiais bei suaugusiaisiais.
Duotiems žodžiams sugalvoja priešingybes, pasako daiktų paskirtį, panašumus, skirtumus. Dauguma suskaičiuoja iki 100, vartoja kelintinius skaitvardžius.

GARSŲ TARIMAS

Dauguma šešiamečių vaikų jau ištaria net sudėtingesnius žodžius ir priebalsių junginius taisyklingai, o jų kalba yra aiški ir lengvai suprantama. Nepaisant to, kai kuriems vis dar gali pasitaikyti tarimo netikslumų – ypač su garsais kaip š, ž, č, c, dž, dz, f, r, ch, h ar l. Šios taisyklingo tarimo nebuvimas dažnai laikomas normaliu vystymosi etapu ir natūraliai išnyksta, kai gerėja artikuliacinio aparato judesiai ir girdimasis suvokimas.

──── ୨୧ ────

Taigi, sėkminga vaiko kalbos raida priešmokykliniu laikotarpiu yra raktas į jo pasirengimą mokyklai ir tolimesniam mokymuisi. Svarbu nuolat skatinti vaiko kalbos įgūdžius ir taikyti įvairias ugdymo priemones. Norint visapusiškai lavinti vaiko kalbą, puikiai tinka interaktyvi metodika, kuri padeda ugdyti girdimąjį suvokimą, garsinę analizę ir sintezę, rišliąją kalbą, gramatinę sandarą bei tikslinti garsų tarimą. Tokia metodika ne tik lavina kalbos įgūdžius, bet ir padeda vaikui mokytis per žaidimą.